- statybė
- statýbė dkt. Kàs per láiptų, skar̃džio, šlai̇̃to, kálno statýbė!
.
.
statybė — sf. (1), statỹbė (2) KŽ 1. didelis statumas: Kriaušo statybė – kol užulipiau, visai pakinklius pakirto Krs. Statybė laiptų! Ėr. 2. G111 tiesumas, atvirumas: Benaitis atsiliepė statybėj būdo savo I … Dictionary of the Lithuanian Language